- kumpuoti
- kumpúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. daryti kumpą: Kumpúoti yra į kumpumą lenkti J. 2. intr. lankstytis, linkčioti, kinkuoti, linguoti: Kumpuo[ja] [girtas važiuodamas] kaip varna, pri mėšlo stojusys Nt. Kumpúo[ja], veizu, kumpúo[ja], bet arklys, o ne baidyklė Kal. Vyrai pjaudami kumpúo[ja] Kl. Juzi, atiduok aditą nekumpãvęs KlvrŽ. Kumpúo[ja] kaip dročiai pjaudami Šll. Anudu bekumpúojančiu priš viens antrą KlvrŽ. Bekumpuojąs prigėręs Šts. | refl.: Negaliu vaiko ant rankų nutūrėti – kumpúojas į visas puses Vkš. Nekumpúokis eidamas į visas šalis, eik lygiai Šts. | Anudu susitikę kumpúojas, čelavojas J. 3. intr. NdŽ, Vlkv eiti krypuojant, svyrinėjant: Kur tu kumpúoji, t. y. eini? J. Ans teip raišta, teip kumpúo[ja] Grg. \ kumpuoti; atkumpuoti; iškumpuoti; nukumpuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.